Paramos fondas „RIGRA“ Kaune: socialinė pagalba ŽIV pacientams ir jų artimiesiems
Lietuvoje iš viso registruota beveik 3,5 tūkstančio ŽIV užsikrėtusių asmenų. Visgi, gydosi maždaug tik kas antras – dažnas pacientas susiduria su gydymą gauti kliudančiomis socialinėmis problemomis. Todėl Žemo slenksčio kabinetais (ŽSK) vadinami socialinių paslaugų centrai, kurie neretai yra nevyriausybinės organizacijos ir veikia dažnai vien dėl darbuotojų atsidavimo, stengiasi padėti ŽIV užsikrėtusiems bei narkotines medžiagas vartojantiems asmenims ne tik sterilių įrankių ir priemonių tiekimu, bet ir įvairiomis konsultacijomis, maistu bei kita parama.
Kauno mieste veikiančios nevyriausybinės organizacijos, paramos fondo „RIGRA“ vadovė ir socialinė darbuotoja Gražina Aleksaitienė pasakoja, jog paramos fondas teikia socialinę ir psichologinę pagalbą, be kurios ŽIV užsikrėtusio asmens kasdienybė dažniausiai neįsivaizduojama.
„Nemažai pas mus ateinančių žmonių serga ne tik ŽIV, bet ir kitomis ligomis, neturi kur nakvoti, ką valgyti. Todėl visokeriopai siekiame padėti jiems atsistoti ant kojų, padedame socializuotis, gauti tinkamą gydymą. Skatiname kreiptis į priklausomybės ligų reabilitacijos ir terapines bendruomenes, įvairias gydymo programas, psichologinę pagalbą teikiančias grupes, gelbstime pildant dokumentus, tarpininkaujame gauti paslaugas, rūpinamės kitais būtinais aspektais. Visais atvejais garantuojame anonimiškumą tiek klientams, tiek jų šeimoms. Visos paslaugos atliekamos nemokamai ir anonimiškai. Mums svarbu, kad čia atvykę žmonės jaustųsi saugiai ir nebijotų kreiptis, paragintų tą patį daryti su panašiomis problemomis susiduriančius pažįstamus asmenis, nes gydytis visuomet verta“, – sako Gražina.
ŽIV nereiškia AIDS
Socialinė darbuotoja aiškina, kad ŽIV gydymą pradėjus iškart po sužinotos diagnozės, galima efektyviau užtikrinti geresnes tolimesnio gyvenimo sąlygas ir gydymo rezultatus.
„Dabar gydymas nuo ŽIV yra daug modernesnis ir veiksmingesnis nei anksčiau. Šalutinių poveikių daug mažiau, tablečių reikia mažiau, o liga išlieka tikslingai kontroliuojama – viruso dalelių kraujyje sumažėja ikineaptinkamo lygio, tokiu būdu galima užkirsti kelią ne tik tolimesniam viruso platinimui, ligos progresavimui, bet ir AIDS. Net nepaisant ligos stadijos, galima grįžti į senas gyvenimo vėžes“, – tikina socialinė darbuotoja ir priduria, kad gydymas truks visą likusį žmogaus gyvenimą, mat vaistų, kurie visiškai sunaikintų ŽIV, dar nėra.
Anot Gražinos, svarbu suprasti ir tai, kad ŽIV diagnozė nereiškia AIDS – šiuos pavadinimus klaidingai maišo daugybė žmonių. ŽIV yra virusas, naikinantis imuninę žmogaus sistemą ir sukeliantis ŽIV ligą. O AIDS yra paskutinė ŽIV ligos stadija, kuri gerokai apkartina žmogaus gyvenimą: dėl sunykusio imuniteto prasideda sunkios ligos, infekcijos ir vėžiniai susirgimai. Būtent todėl ŽIV virusą būtina gydyti, kad šios stadijos pacientas niekada nepasiektų.
Skatina nebijoti ir neatstumti
Kadangi tie ŽSK lankytojai, kurie yra užsikrėtę ŽIV, šiuo virusu užsikrėtė naudodami nesterilius švirkštus bei adatas, paramos fondas užtikrina švarių priemonių bei tvarsliavos teikimą, taip sumažinant galimybes virusui plisti. Kartą savaitėje profesionali bendrosios praktikos slaugytoja atlieka atrankinius momentinius ŽIV ir infekcinių hepatitų testus, kad kuo greičiau galėtų nukreipti gydymui. Tačiau pagalba tokiuose socialiniuose centruose skirta ne tik su minėtomis problemomis susiduriantiems žmonėms, bet ir jų artimiesiems, kurie nežino, kokiais būdais iš tikrųjų plinta virusas, ir bijo užsikrėsti bendroje buityje. Jie taip pat nežino, kaip bendrauti su ŽIV sergančiais, narkotikus vartojančiais asmenimis – juk ne visi sutinka gydytis.
„Svarbu šviesti visuomenę, skatinti nebijoti ir neatstumti, nes stigma ir nežinojimas vis dar dideli. Svarbu paminėti, kad šiuo virusu neužsikrečiama naudojantis tais pačiais indais, rankšluosčiais ar tualetu. Kasdieniai kontaktai, tokie kaip apsikabinimai, užsikrėtimo rizikos taip pat nepadidina“, – aiškina paramos fondo vadovė.
„RIGRA“ taip pat rengia atvirų durų dienas, skatina kitų įstaigų socialinius darbuotojus, užsikrėtusių asmenų artimuosius dalyvauti konsultacijose su darbuotojais ir atsako į visus užduodamus klausimus.
„Yra tikrai nemažai žmonių, tarp kurių ir mūsų savanoriai, kurie noriai padeda ŽIV užsikrėtusiems asmenims atsistoti ant kojų ir sulaukti tinkamo gydymo. Kiekvienam individualiai sudarome priimtinas sąlygas apsilankyti centre – padedame, palaikome, paaiškiname“, – sako Gražina.
